I. Konfucijus (Kungzi) ir Laodzi (Laozi)

Daoistinė etika skiriasi nuo Konfucijaus etikos. Konfucijaus mokykla skelbia socialinės hierarchijos ir ritualo etiką. Konfucijaus dėmesio centre - kilnaus ir prasto žmogaus priešprieša. Daoistinė etika vengia tokio skirstymo. Daoizmas teigia laikysenos paprastumą. Tai egalitarinė etika, kvestionuojanti socialines konvencijas. Ji vengia vertinimų ir žodžių. Konfucijus formuluoja tikslius principus. Konfucijus - vienas pirmųjų Rytų kultūros švietėjų , dešimt metų keliavęs po Kiniją ir skelbęs valdovams, nors ir nesėkmingai, savo mokymo principus. „Konfucijus kalbėjo: „Kai mokaisi ir nuolatos tobulini save, argi tai nekelia pasitenkinimo?" (1) Daoistas išminčius nešviečia liaudies. Jis myli ją ir nepastebimai valdo.

II. Laodzi - Rytų kultūros simbolis

D. T. Suzuki mano, kad ketvirtojo šimtmečio pr. Kr. mąstytojas Laodzi gali būti laikomas Rytų kultūros simboliu. „Laodzi dedasi idiotu. Atrodo, jis nieko nežino, jo niekas neveikia. Šiame utilitariniame pasaulyje jis beveik nenaudingas. Jis beveik niekaip nepasireiškia. Tačiau jame yra kažkas, kas daro jį šiuo tuo daugiau, nei nieko nežinančiu primityvu. Jis tik išoriškai panašus į jį ". (2)

Laodzi priskiriamame veikale Dao De Dzing rašoma:

Tikrieji senovės išminčiai, - buvo subtilios dvasios ir žinojo paslaptį; slėpiningą, nesuvokiamą, gilią; mums jie - nesuprantami. (3)

Išmintis daoizme racionaliai neapibrėžiama. Ji suvokiama intuityviai, nusakoma metaforomis, artimomis poezijai. Daoizme išminčius atpažįstamas ne pagal tai, kokį mokymą skelbia, o iš tam tikros laikysenos. Laodzi rašo:

Todėl pamėginsiu vaizdžiai juos aprašyti;
jie buvo neryžtingi, tartum bristų žiemą per upę ,
baugštus, tarsi kaimynų išgąsdinti,
orūs, kaip dera svečiui,
atsargūs, lyg eitų per tirpstant į ledą ,
nerangūs kaip netašyta pliauska,
neaprėpiami tartum slėniai,
nepermatomi lyg drumstas vanduo. (4)

II.3.c. Veikla neveikiant

Daoizmo pagrindinė kategorija yra dao (5) . Tai pasaulio pirmasis pagrindas, „žemės ir dangaus motina", „šaknys". Dao - tai kelias, Laodzi veikalo Dao De Dzing pavadinimas verč iamas taip - Dorybės kelias. Dorybė yra tai, iš ko dao sukuria de (6) . Žmogus, kaip ir visas pasaulis, - neatskiriama dao dalis.

Nelaimės prasideda tada, kai siekiama pakeisti į prastą daiktų tvarką ir sutrikdyti prigimtinę pasaulio harmoniją ir galią (de). Todėl, puoselėdamas galią, daoistas išminčius laikosi wuwei - veiklos neveikiant - principo.

Neišeidamas iš namų
išminčius žino viską,
ne žiūrėdamas pro langą
regi dangaus Dao;

kuo toliau eini,
tuo mažiau žinai;
todėl išminčius niekur neina -
ir vis dėlto žino,
nieko nemato -
ir vis dėlto gali pasakyti daiktų vardus,
neveikia -
ir vis dėlto kuria.(7)

---

IŠNAŠOS

1 Konfucijus. Apm ą stymai ir pa š nekesiai // Filosofinės etikos chrestomatija XI-XII kl. Sud. J. Baranova. V, 2001, p. 31 (sk. Išmintis).

2 Suzuki D. T. Lectures on Zen Buddhism // Suzuki D. T., Fromm E., De Martino R. Zen Buddhism and Psychoanalysis.
NevvYork, 1960, p. 5.

3 Lao Dze. Dao De Dzing // Filosofin ė s etikos chrestomatija XI-XII kl. Sud. J. Baranov ą . V., 2001, p. 34 (sk. I š mintis).

4 Lao Dze. Dao De Dzing // Filosofinės etikos chrestomatija XI-XII kl. Sud. J. Baranova. V, 2001, p. 34 (sk. Išmintis).

5 Š iuolaikinis kin ų kult ū ros tyrin ė tojas Dzian Č in š un dao samprat ą link ę s gretinti su G. Leibnizo monada. Ž r: Ivanov V. G. Istorija etiki drevnevo mira. Leningradas , 1980, p. 77.

6 De Konfucijaus mokymo kontekste dažniau verčiama žodžiu "dorybė", tai pabrėžia jos moralinį poveikį (angl. virtue); daoizme - tai gyvybinė galia, nuolatinė gyvybinė potencija (ang. power).

7 Lao Dze. Dao De Dzing // Filosofinės etikos chrestomatija XI-XII kl. Sud. J. Baranova. V., 2001, p. 35 (sk. Išmintis).